springsoti

springsóti, spriñgso, -ójo intr. Š, NdŽ 1. DŽ būti įstrigusiam, įsmigusiam: Ašaka žuvies įkrito ir kaip įsmegusi spriñgso gerklė[je], dėl to negaliu nuryti J. 2. be reikalo ar ne vietoje stovėti: Su rateliu tu nespringsósi užsisprengęs, kad nepraeitų kas J. Nespringsók čia atsistojusi, bėk sau Trk. Ka [žiedą dalijant] kas neatspė[ja], tai tam reik springsót i springsót kertė[je] Jnš.